MIŠKOTVARKOS PROJEKTASSpausdinti

JURBARKO MIŠKŲ URĖDIJOS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO SANTRAUKA Miškotvarkos projektas – tai specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, pagal kurį organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbaiJurbarko miškų urėdijos valdomiems (valstybinės reikšmės) miškams. Pagal jį miškai bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami 2005 – 2014 metais. Projektavimas atliktas naudojant 2004 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenis.
Miškų inventorizacija atlikta valstybės lėšomis, vadovaujantis Lietuvos miškotvarkos taisyklėmis ir I – jo miškotvarkos pasitarimo protokolu. Inventorizacija atlikta sklypiniu metodu, naudojant aerofotografavimo medžiagą (ortofotoplanus).


Svarbiausi miškų urėdijos ūkio tikslai

1. Miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais.
2. Visuomenės informavimas apie urėdijos miškus, jų būklę ir tvarkymą.
3. Miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas.
4. Racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas.
5. Auginamos medienos kokybės gerinimas. 
6. Miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas, miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas. 
7. Biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas.
8. Miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimas. 
9. Ūkininkavimo saugomų teritorijų miškuose reglamentavimas pagal šių teritorijų tikslus bei uždavinius.
10. Visuomenės bendrųjų su miškais susijusių reikmių tenkinimas regiono ir šalies lygmenyje.
11. Visuomenės dalyvavimas svarbiausių miškų ūkio klausimų sprendime,
12. Miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas

Miškų urėdijos istorija

1944-1945 metais , baigiantis II-jam pasauliniam karui dingo visi duomenys apie tuometinius Jurbarko miškų urėdijos miškus . Ir tik iš žodinių liudininkų atsiminimų yra nustatyta ,kad Jurbarko miškų urėdija buvo įkurta 1928 metais .
Dabartinė Jurbarko miškų urėdija abiejose Nemuno pusėse esančiuose miškuose buvo įkurta 1947 metais ir gyvavo iki 1957 metų. Pradėjus smulkinti miškų urėdijas , iš pietinės pusės miškų sudaromas Šakių miškų ūkis , šiaurinė dalis atiduodama naujai sukurtam Raseinių miškų ūkiui , 1959 metais prie urėdijos prijungiama Mociškių girininkija ,o 1963 metais – Veliuonos ,Armenos ir Varlaukio girininkijos .1989 metais urėdijos plotas apėmė 41600 ha , jis suskirstytas į 14 girininkijų. 2004 metais lapkričio 3 d. Vyriausybės nutarimu Nr.1370 patvirtintas 31374 ha valstybinės reikšmės miškų plotas , jis suskirstytas į 12 girininkijų. 
2003 metais pradėtas miškų urėdijos miškų sertifikavimas .Tarptautinis miškų tvarkymo sertifikatas yra dokumentas , patvirtinantis kad valdytojas miškuose ūkininkauja pagal tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus.


EKOLOGINIS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO PAGRINDIMAS

Miškotvarkos projektas paremtas tvaraus ir subalansuoto, daugiatikslio miško naudojimo principais: 
• miškų išteklių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje sklypiniu metodu, kiekybinių bei kokybinių miškų našumo, ūkinės bei gamtinės būklės rodiklių nustatymas 
• saugomų teritorijų ir gamtos bei kultūros vertybių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje ir priemonių jų apsaugai numatymas; 
• miškų suskirstymas į grupes ir pogrupius pagal jų paskirtį ir ūkininkavimo tikslus; 
• ūkinių priemonių projektavimas pagal augavietes, įvertinant miško ekosistemos ryšį su aplinka; 
• ūkinių priemonių projektavimas, atsižvelgiant į esamų saugomų teritorijų nuostatus, specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas; 
• miško kirtimų projektavimas pagal taisyklėse numatytas nuostatas; 
• atkūrimo būdo parinkimas, atsižvelgiant į miškų paskirtį, augavietes; 
• miškų tvarumo ir biologinės įvairovės įvertinimas pagal Europos kriterijų sistemą. 
• miškų ūkio veiklos per praėjusį vykmetį analizė bei įvertinimas;

Valstybinės reikšmės miškų rodikliai


Jurbarko miškų urėdijos teritorijoje inventorizuotas 49825 ha miško teritorijos plotas. Urėdijos valdomi valstybinės reikšmės miškai užima 32036 ha, urėdijos valdomi nevalstybinės reikšmės žemės plotai – 12 ha, privatūs ir skirti nuosavybės teisių atkūrimui miškai – 17423 ir kiti miškai (savivaldybių, bendrijų ir kt.) – 354 ha.
. Visas miškų urėdijos valdomų valstybinės reikšmės miškų plotas (32036 ha) paskirstytas 12 girininkijų: Mociškių, Jūravos, Viešvilės, Kalvelių, Smalininkų, Pašvenčio, Mantvilių, Globių, Balandinės, Varlaukio, Panemunės ir Veliuonos. Girininkijų plotas svyruoja nuo 1,5 tūkst.ha (Varlaukio g- ja) iki 3,8 tūkst.ha (Kalvelių g – ja). Vidutinis girininkijos plotas yra 2,7 tūkst. ha. Miškai suskirstyti į kvartalus, o juose – į taksacinius sklypus. Vidutinis kvartalo plotas – 35 ha, taksacinio sklypo -1,9 ha.
Miškai pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo ir pagrindinę funkcinę paskirtį suskirstyti į miškų grupes. I grupės (rezervatinių) miškų nėra, II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai miškai) užima 1,5 % (473 ha) teritorijos, III grupės (apsauginiai miškai) – 9,1 % (2930 ha) ir IV grupės (ūkiniai miškai) – 89,4 % (28633 ha).
Mišku apaugusi žemė (medynai) užima 29119 ha miškų plotą. 30 % medynų yra kultūrinės kilmės, t. y. įveisti sodinant. Neapaugusių mišku plotų yra 857 ha (2,7 %), iš jų 483 ha kirtavietės, 259 ha – žemė skirta miškui veisti. Ne miško žemių yra 1091 ha (3,4 % bendro ploto), iš jų daugiausia žemės ūkio naudmenų (446 ha) ir pelkių (327 ha).
Bendras medynų tūris yra 6,6 mln. kubinių metrų ,einamasis prieaugis 6,84 ktm /ha. Pušynai Jurbarko miškų urėdijoje užima 47 % medynų ploto, eglynai – 19 %, ąžuolynai ir uosynai – po l %, beržynai – 19 %, juodalksnynai – 9 %, drebulynai – 3 % ir baltalksnynai – l %. Kitų medžių rūšių medynai (banksynai, maumedynai, klevynai, skroblynai ir kt.) auga labai nedideliame plote. Vidutinis medynų tūris l ha per vykmetį padidėjo 24 m3 iki 227 m3. Brandžių medynų tūris l ha padidėjo 53 m3 ir šiuo metu yra 315 m3. Vidutinis medynų skalsumas yra 0,73, vidutinis bonitetas – l ,6. Vidutinis visų medynų amžius yra 55 metai.,vidutinis pušynų skersmuo -24 cm, ,eglynų -14 , drebulynų- 49 .
III ir IV grupės miškuose medynai pagal brandumą pasiskirsto taip : jaunuolynai užima 29 %, pusamžiai – 39 %, bręstantys – 13 %, brandūs – 19 % ploto.
Vyrauja laikinai užmirkę (42 %), nederlingos (44 %) augavietės. Šlaitiniai dirvožemiai apima 80,6 ha,normalaus drėkinimo -12102,9 ha, laikinai užmirkę -12958,5 ha, užmirkę -2334,2 ha, pelkiniai nusausinti -1435,1 ha ,nenusausinti -2064,1 ha. Bendras miškų, priskirtų saugomoms teritorijoms (draustiniai ir kiti miškai su apribotu ūkiniu rėžimu) plotas, miškų urėdijos teritorijoje yra 3,4 tūkst. ha arba 11 % visų miškų ploto
Urėdijos teritorijoje yra dalis Panemunių regioninio parko, 4 valstybiniai draustiniai (Kaskalnio geomorfologinis, Mituvos hidrografinis, Dubysos ichtiologinis ir Jūros ichtiologinis), 5 paukščių apsaugai svarbios teritorijos (Nemuno slėnio pievos tarp Raudonės ir Gelgaudiškio, Dubysos upės slėnis, Šešuvies ir Jūros upių slėniai, Nemuno slėnio pievos ties Viešvile ir Nemuno upės pakrantės salos tarp Kulautuvos ir Smalininkų), 14 gamtinių buveinių, atitinkančių svarbių teritorijų kriterijus (Armenos atodangos, Balandinės pelkė, Baužaičių pelkė, Gystaus upės slėnis, Jūros upė žemiau Tauragės, Karšuvos giria, Klangių pievos, Laukesos pelkės, Margupio kadagynas, Šaltuonos upės slėnis, Viešvilės aukštupio pelkynas, Seredžiaus pievos, Šilinės apylinkės ir Dubysa žemiau Lyduvėnų).
Išvados apie ūkinę veiklą
Miškotvarkos projekte pateikta ankstesnės miškotvarkos suprojektuotų ūkinių priemonių apimtis 1990 – 1999 metams bei 2000 – 2004 metų ūkinės veiklos įvykdymas, analizė ir įvertinimas. Per praeitą vykmetį miško fonde įvyko tiek kiekybinių, tiek kokybinių pakitimų. Išvados suformuluotos remiantis daugiausia valstybinės reikšmės miškų rodiklių analize, o atskirais atvejais apimant ir visus miškus.
1. Valstybinės reikšmės miškuose miško žemės plotas padidėjo 1257 ha (apie 4 %) ne miško žemės sąskaita (pelkių, ž.ū. naudmenų) ir dėl kelių, kvartalinių apskaitymo miško žeme. Medynų plotas padidėjo 322 ha. Tačiau medynų plotas daugiau didėjo dėl naujo
reikalavimo taksuoti medynais miškus, kurie brandos amžiuje natūralioje augavietėje pasiekia 5 metrų aukštį. Daugiausia dėl šios pataisos beveik 150 ha buvusių pelkių inventorizuotos medynais.
2. Urėdijos miškingumas yra 37,5 %, t.y. lyginant su 1989m. miškotvarka jis padidėjo 4,3 % (ne tik dėl miškų ploto padidėjimo, bet ir dėl pasikeitusios miškingumo nustatymo metodikos).
3. Gana žymiai pakito miškų rūšinė struktūra. Spygliuočių medynu plotas sumažėjo 1421 ha (daugiausia eglynų sąskaita), kietųjų lapuočių – sumažėjo 93 ha (uosynų sąskaita). Beržynų padaugėjo net 1339 ha, juodalksnynų – 414 ha. Neigiamai reikėtų vertinti kad ir nedidelį drebulynų ir baltalksnynų plotų (5 ir 59 ha) padidėjimą.
4. Medynų plotų pasiskirstymo pagal brandumų grupes struktūra išliko mažai pakitusi. 4 % padaugėjo jaunuolynų. Brandžių medynų plotas sumažėjo 4 %. Eksploatuojamų (III+IV grupių) pušynų, kurie valstybinės reikšmės miškuose vyrauja (užima 47 % ploto), amžiaus struktūra yra pakankamai gera – brandžių medynų yra 15 %, bręstančių -11%, pusamžių -45 %, o jaunuolynų- 29 %. Eglynų ir beržynų amžiaus struktūra taip pat yra gera
5. Medynų vidutinis tūris l ha padidėjo 24 m3 ir šiuo metu valstybinės reikšmės miškuose yra 227 m3. Brandžių medynų tūris l ha yra 315 m3. Per vykmetį jis padidėjo 53 m3.
6. Miškotvarkos nustatyta pagrindinių kirtimų metinė biržė per 1990 – 1999m. iškirsta 116 %, ugdymo kirtimų iškirsta 67 % (pagal plotą 71 %), sanitarinių kirtimų – 293 %. Sanitarinių kirtimų apimties viršijimą sąlygojo gamtiniai stichiniai veiksniai (vėjavartos, kenkėjai). Valstybinės reikšmės miškuose miškotvarka rado 20,2 tūkst. m3 sausuolių ir viltelių (0,7 m3/ha). Pagrindinių kirtimų apimtis antram penkmečiui ir vėlesniam laikotarpiui buvo koreguota ir nebuvo viršijama, o retinimais ir einamaisiais kirtimais mažiau iškirsta, nes labai daug kirsta sanitariniais kirtimais pažeistų medynų. Naudojimas iš l ha mišku apaugusio ploto sudarė 3,6 m3 likvidinės medienos (projektuota 2,7 m3).
7. Želdinta 68 % plynai iškirstų biržių, savaime atžėlė 21 %, dar neatžėlę kirtavietės užima 11 % vykmečio kirtaviečių ploto. Senesnių nei 3 metai kirtaviečių yra 13 ha (0,3 % visų kirtaviečių), iš jų želdintinų 3 ha. 90 % želdytų kirtaviečių želdinių sudėtyje tikslinės medžių rūšys sudaro 50 % ir daugiau. Apie 60 % savaime atžėlusių plotų atžėlė beržais ir juodalksniais, apie 27 % – eglėmis, 13 % – kitomis medžių rūšimis.
8. 1990 – 2004m. urėdija įveisė 3636 ha želdinių. Miškotvarkos inventorizuota 3595 ha praėjusio vykmečio želdinių valstybinės reikšmės miškuose. Iš to kiekio 34 ha laikoma žuvusiais, taigi išlikusių želdinių yra 3561 ha. Be to, 436 ha miško želdinių buvo inventorizuota privačiuose ir skirtuose nuosavybės teisių atkūrimui miškuose, iš kurių 38 ha yra žuvę. Privačiuose miškuose nuo 1990 iki 1993 m. inventorizuotas 97 ha išlikusių miško želdinių plotas, kurio dalyje želdinius veisė Jurbarko miškų urėdijos specialistai. Skirtumai tarp miškų urėdijos ir miškotvarkos duomenų galėjo susidaryti dėl paklaidų želdinių apskaitoje bei sklypų plotų neatitikimo.
Želdinių būklė yra gera – gerų želdinių yra 41 %, patenkinamų – 54 %, blogų – 4 % ir žuvusių – l %. Svarbiausios žuvimo ir blogos želdinių būklės priežastys – žvėrių pažeidimai (49 % viso žuvusių ir blogos būklės želdinių ploto), dirvos užmirkimas (26 %) ir sausros poveikis (l3 %).
9. Miškų sanitarinė būklė normali, laiku likviduojami kenkėjų ir ligų židiniai, vėjavartos, priemonių sveikatingumui gerinti apimtis pakankama. Miškų priešgaisrinė apsauga organizuojama gerai. Vidutinis metinis gaisrų skaičius per vykmetį sumažėjo tris kartus.
10. Pagal miškų tvarumo rodiklius urėdijos miškai yra našūs, stabilios būklės, vyrauja savaiminiai, mišrūs medynai, gausu biologinės įvairovės elementų.

Ūkinių priemonių projektas (2005 – 2014 metams)

Miško kirtimai. Pagrindinių miško kirtimų apimtis apskaičiuota pagal Pagrindinių kirtimų normos nustatymo metodiką, o kirtimai išdėstyti teritorijoje pagal Pagrindinių miško kirtimų taisyklių reikalavimus. Šių kirtimų projektas parengtas pirmiems 5 vykmečio metams (2006 – 2010 m.m.), po to aktualizavus duomenis kirtimai bus suprojektuoti sekantiems 5 vykmečio metams (2011-2015 m.m.). Suprojektuotas pavienių medžių kirtimas ir brandžių medžių, esančių nebrandžiuose medynuose, kirtimas. Ugdymo kirtimai projektuoti pagal patvirtintas Miško ugdymo kirtimų taisykles, kirtimų būtinumas nustatytas miško sklypams pagal miškininkystės reikalavimus. Sanitarinių kirtimų apimtis apskaičiuota pagal medynuose (pradedant nuo 45 metų amžiaus) natūraliai iškrentančios medyno tūrio dalies procentą ir koreguojant kirtimo normą pagal miškotvarkos metu nustatytą esamą sausuolių ir virtėlių kiekį.Ateinančiam vykmečiui (2005 – 2014 metams) projektuojama metinė visų kirtimų apimtis yra 124,3 tūkst. m3, likvidinės medienos.


Projektuojama vykmečiui metinė kirtimų apimtis


Metinė apimtis

Kirtimų rūšis
plotas, (ha)
bendras tūris (tūkst. m3)
likvidinis turis (tūkst. m3)

Pagrindiniai kirtimai
354
107,1
94,4

Pavienių ir brandžių medžių kirtimas
X
1,3
U

Ugdymo kirtimai
660
21,4
14,2

Sanitariniai kirtimai
X
17,6
14,3

Kiti kirtimai
X
0,4
0,3

Iš viso:
X
147,8
124,3


Miško naudojimo rodikliai:

1. Iškertamas likvidinis tūris iš 1 ha. Mišku apaugusio ploto 4,3
2.Pagrindinių kirtimų dalis visame naudojime % 77
3.Bendro medienos prieaugio panaudojimas % 74
4.Miško naudojimo % nuo viso medynų tūrio 2,2
5.Plynai iškertamo ploto %nuo medynų ploto 1,0
Miško atkūrimas. Suprojektuota metinė miško atkūrimo apimtis želdant pirmam penkmečiui yra 230 ha. Želdinti numatoma apie 76 %, paliekama miškui želti – apie 24 % visų penkmečio želdaviečių ir želviečių. 
Miško selekcija ir sėklininkystė. Medynai įvertinti selekciniu požiūriu, pateikta esamų sėklinių plantacijų, sėklinių medynų, pliusinių medžių charakteristika, apskaičiuotas sodmenų poreikis.
Miško apsauga. Suprojektuota sanitarinių kirtimų apimtis (14,3 tūkst. kub. metrų likvidinės medienos per metus).
Parengtas priešgaisrinio tvarkymo planas, miškai suskirstyti degumo klasėmis: aukšto degumo (48 % miškų), vidutinio degumo (18 %) ir žemo degumo (34 %). Numatytas kasmetinių operatyvinių priešgaisrinių planų atnaujinimas, mineralizuotų juostų atnaujinimas (apie 280 km per metus), priešgaisrinės technikos ir inventoriaus modernizavimas.
Medžioklėtvarka. Medžioklės plotai paskirstyti pagal medžioklės plotų vienetus, apskaičiuotas leistinas žvėrių skaičius: 13 briedžių, 376 elniai, 1481 stirna ir 562 šernai. Numatyta įrengti 26 ėdžias, 14 šėryklų šernams, 7 daržinėles – pašiūres, 24 stacionarius bokštelius ir 40 laižyklų.
Mišku sausinimas. Miškų sausinimas ateinančiam vykmečiui pagal techninius projektus nenumatytas. Rekomenduojama sausinti nenusausinto hidromelioracinio fondo sklypus, taikant vietinę melioraciją.Žemės ūkio naudmenos. Miškų urėdijos valdomuose miškuose yra 446 ha ariamų, pievų, ganyklų ir sodų. Dalis jų ateityje bus apželdytos arba apžels mišku.
Rekreacija ir poilsio organizavimas miškuose. Visoje miškų urėdijos teritorijoje rekreaciniams miškams priskirta 314 ha miškų (0,6 % viso miškų ploto), iš jų 98 ha valstybinės reikšmės miškuose. Rekreaciniams miškams priskirti miško parkai, miestų miškai ir valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai. Urėdijos valstybinės reikšmės miškuose inventorizuota 19 poilsio aikštelių su elementaria įranga (miško baldais ar pavėsine, laužaviete ir pan.), kurių dalį reiktų atnaujinti.
Pateiktas projektinių sprendinių poveikio vertinimas, ekonominis ir ekologinis projekto pagrindimas, pateikiami prognozuojami miškų rodiklių pakitimai ir miško naudojimo prognozė 30- čiai metų.
Miško ūkio tvarumui įvertinti panaudoti 6 tvaraus miško ūkio kriterijai:
– miško resursų išsaugojimas ir gerinimas bei jų reikšmė globaliniam anglies ciklui;
– sveikų ir gyvybingų miško ekosistemų išsaugojimas;
– miškų produktyvumo išsaugojimas ir skatinimas;
– miško ekosistemų bioįvairovės išsaugojimas, apsauga ir pagerinimas;
– miško apsauginių funkcijų išsaugojimas ir pagerinimas;
– kitų socialinių – ekonominių funkcijų ir sąlygų išsaugojimas.
Prognozės ir skaičiavimai rodo, kad suprojektuotas tausojantis, daugiatikslis miško naudojimas, užtikrinantis miško ekosistemų stabilumą, esamų gamtinių bei kultūrinių vertybių išsaugojimą, biologinės įvairovės palaikymą, o taip pat ekonominių klausimų sprendimą.