Miško bičiulių išvyka
Gegužės viduryje jaunųjų miško bičiulių būrelio „Atžalynas“ senbuviai-dešimtokai, kartu su būrelio vadovėmis dalyvavo Rumšiškėse vykusiame miškakirčių čempionate.Ten vykome urėdijos transpotu, už ką esame labai dėkingi.Orų prognozė nieko gero nežadėjo- lietūs, netgi liūtiniai.Bet mums pasisekė- Rumšiškėse tą dieną šurmuliavo daugybė žmonių, vyko šeimų festivalis, kurio metu vyko daugybė renginių ir lietus tik truputį sudrėkino žemę – kad nedulkėtų. Žmonių iš tikrųjų buvo daug ir įvairių – veikė kermošiai, vyko įvairiausios varžybos, renginiai, koncertai.Stebėjome medkirčių čempionato atidarymą, profesionalų leidžiamus „medžius“- apie pusantro metro pastatyti rąstai atstojo medžius.Buvo įdomu stebėti kaip stengdamiesi kuo tiksliau atlikti užduotį dalyviai ne tik keliais priklaupę bet ir pusiau atsigulę ant žemės stebėjo grandinės judėjimo kryptį ir kampą.Reikli komisija net lazerio pagalba vertino atliktus darbus.Stebėjome ir kitą rungtį – tiesų ripkos nupjovimą nuo gulinčio rąsto dviem pjūviais –iš viršaus iki pusės ir iš apačios turėjo sutapti pjūvio vieta.Ir čia komisija dirbo su slankmačiais.Įdomi rungtis šakų genėjimas.Visi medžiai „apdovanoti“ vienodu šakų kiekiu ir ten fiksavo ir laiką ir nugenėjimo kokybę.Net penkių milimetrų paliktas šakos kelmelis skaitomas klaida, kurią atstojo dvidešimt sunkiai uždirbtų balų. Pasaulio rekordas yra septyniolika sekundžių. Kadangi dalyvavo trisdešimt vienas dalyvis, čempionatas užsitęsė ir mes galėjome aplankyti kitus renginius.Nutarėme, kad įdomu bus stebėti galiūnų varžybas, nes jose svečio teisėmis dalyvavo stipriausias žmogus –Žydrūnas Savickas. Mums buvo įdomu ir tai, kad ten dalyvavo du Tauragės atstovai- nors ir maža mūsų Lietuva, bet kaimynus matyti visada malonu. Mes juos nuoširdžiai palaikėme. Kai rengėjai pakvietė sudalyvauti žiūrovų turnyre, mūsų draugas Marius užsiregistravo ir buvo jauniausias šios rungties dalyvis.Užduotis buvo gana sunki-ištiestomis rankomis, pečių aukštyje reikėjo išlaikyti vienuolika kilogramų sveriančią „policininko lazdelę“. Šaunuolis Marius išlaikė ją net dvidešimt šešias sekundes. Pabandykite ir jūs pasitikrinti kaip tai nelengva. Pertraukėlių metu gėrėjomės įvairių veislių šuniukias, kurie su savo šeimininkais atliko įvairių triukų.Prisikermošavę, gerokai prisivaikščioję susėdome kelionei namo.Visi kelionėje dalyvavę miško bičiuliai buvo aktyvūs būrelio nariai nuo penktos klasės.Kelionės metu prisiminėme aplankytas vietas, prisiminėme nakvynes palapinėse žygių metu, pasodintus medžius ir iškeltus inkilus, pravestas mokykloje popietes. Aptarėme ir tolimesnio bendravimo galimybes.Aš siūliau tapti aktyviais miestelio bendruomenės nariais ir dalyvauti kartu su kitais jaunais žmonėmis organizuojant įvairią gamtosauginę veiklą. Patirtis, kurią sukaupė būrelyje tikrai pasitarnaus ir tolimesniame gyvenime.Svarbiausia – tapti aktyviu visuomenės nariu, kuris galėtų uždegti žvakę o ne dejuoti, kad visur aplink tamsu. Toks ir yra mūsų, miškininkų, tikslas bendraujant su jaunais žmonėmis-moksleiviais.Gaila išsiskirti su būrelio ilgamečiais nariais, bet malonu kai praėjus metams ar daugiau pamatai tuos pačius veidus miestelio talkose, šventėse ar išgirsti apie jų padarytą gerą gamtai darbą.Tai ir tramplynas ežero pakrantėje ir suolai prie miestelio tvenkinio ir išvaduotos nuo šiukšlių Nemuno pakrantės ir Karšuvos pamiškės.Sėkmės jums, mieli dešimtokai, egzaminų sesijoje. Iki naujų susitikimų.
Viešvilės pagrindinės mokyklos JMB „ATŽALYNAS“ vadovė Irena Petrošienė
