Miško apsauga

                  Miškininkams kovoti su gaisrais padeda šiuolaikinės technologijos

 Nuo balandžio 1 d. Jurbarko miškų urėdijoje pradėjo veikti automatinė miškų gaisrų stebėjimo sistema Firewattch. Dvi specialios vaizdo stebėjimo kameros prie Smalininkų ir Eržvilko, įkeltos į GSM ryšio operatorių bokštus, visą parą stebi ir perduoda informaciją į centrinį stebėjimo punktą Jurbarko miškų urėdijoje. Tai dalis vieningos automatinės miškų gaisrų stebėjimo sistemos, kuri įdiegiama 24 - ose šalies urėdijose.

Dėl gaisrų šalies miškai nukenčia kasmet, ne išimtis ir Jurbarko miškų urėdija. Ypač įsimintinas 2009 m. balandžio 26 d. kilęs Kalnėnų gaisras, kai vėjuotą dieną sunkiai valdoma ugnis išplito dideliame privačių miškų plote - 36,2 ha. Tik sutelktomis miškininkų, ugniagesių pajėgomis, padedant ir 150 kariškių iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotųjų pėstininkų bataliono, pavyko sutramdyti vieną iš didžiausių paskutiniu laikotarpiu mūsų rajone kilusių gaisrų.

 Net 48 proc. Jurbarko miškų urėdijos miškų priskiriami aukšto degumo klasei, todėl susirūpinimas priešgaisrine sauga labai aktualus, ypač kai dažnėja sausringos vasaros. Nors Europos šalyse populiarėjanti nesenai sukurta automatinė ir kompiuterizuota miško gaisrų stebėjimo sistema pasiteisina, pasak Jurbarko miškų urėdijos urėdo pavaduotojo Edmundo Mačiežos, kol įgus dirbti su ja dirbantys stebėtojai, vieną mėnesį dar dirbs ir juos dubliuojantys priešgaisriniai sargai priešgaisriniuose bokštuose Pašventyje, Liepgiriuose ir Jūravoje. Taip norima apsisaugoti nuo klaidų, lemiamų žmogiškojo faktoriaus.

 Kaip parodė laikas, stebėjimas iš bokštų yra efektyvus, nes bendradarbiaujama su tokia pat priešgaisrine tarnyba kitapus Nemuno, Šakių rajone, ir tauragiškiais. Praktiškai, urėdijos miškų stebėjimas vyko iš šešių priešgaisrinių bokštų. Pastebėjus dūmus, į įtartiną vietą pagal stebėtojų nurodymus vykdavo eiguliai, girininkai. Aptikus gaisrą, į įvykio vietą visuomet pasitelkiamos reikiamos miškininkų ir jų talkininkų pajėgos, įskaitant ir profesionalius ugniagesius iš Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos.

 Pavyzdžiui, 2003 m. kilo 7 gaisrai, valstybiniuose miškuose iš jų - du, pažeidę tik 0,26 ha miško, o privačiuose kilo 5, pažeidę 0,58 ha miško. 2004 m. kilo 4 gaisrai, pažeidę 0,43 ha miško, 2005 m. kilo tik 1 nedidelis gaisras, 2006 m. jau 17 gaisrų, pažeidusių 9,49 ha miško, daugiausiai nuostolių padarę privačiuose miškuose. 2007 m. kilo 5 gaisrai, kurių nuostoliai nedideli. Pasak urėdijos miško apsaugos inžinieriaus Kęstučio Kaučiko, labai svarbu pastebėti gaisrą kuo anksčiau, nustatyti jo vietą ir kuo greičiau lokalizuoti. Nedideli gaisrų padaryti nuostoliai tik patvirtina, kad priešgaisrinė miškų stebėjimo iš bokštų sistema pakankamai efektyvi, nors žmonėms - miškų sargams, tenka dirbti tikrai nepavydėtinose sąlygose. Praktiškai jų darbo diena per vasaros karščius trunka nuo rasos iki rasos, o išbūti saulės kepinamame bokšte ir stebėti miškus yra ne tik didelės fizinės ištvermės reikalaujantis darbas. Praktika tokia, kad pavasarį dėl deginamos žolės dažniausiai gaisrai kyla pamiškėse, o vasarą, nusistovėjus kaitrai,  ugnis dažniausiai įsiplieskia pakelėse Pašvenčio, Jūravos, Kalvelių, Mociškių girininkijų teritorijose.

 „Esame įsitikę naujos sistemos pranašumu, bet pradžiai nenorime per daug rizikuoti, - patikino E. Mačieža. - Kaip tik prasideda padidinto gaisringumo pavojus, deginamos pievos, kyla daugiau pavojų miškams. Su automatine stebėjimo sistema dirbsiantys žmonės, kuriuos apmokė UAB Telekonta specialistai, pasiruošę pakankamai, bet dar neturi realios patirties. Tokiu - dubliavimo keliu nuėjo ir visi kiti, net ir vokiečiai, sukūrę ir įdiegę automatizuotą sistemą".

                                       Veiksminga ES parama

Generalinės miškų urėdijos iniciatyva įgyvendinama automatinė miškų gaisrų stebėjimo sistema, kaip tikimasi, atsipirks per 5 - 6 metus. Šalies miškų urėdijos kasmet miškų priešgaisrinei priežiūrai išleidžia apie 5 mln. Lt, o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 metų programos priemonę "Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas", remiamą Europos Sąjungos struktūrinių fondų, vieningos stebėjimo sistemos įgyvendinimas kainuoja 47,6 mln. Lt. Pasiūliusi tokią sumą, skelbtą konkursą laimėjo UAB Telekonta, įsipareigojusi ne tik sutvarkyti techninius dalykus, bet ir apmokyti miškininkus. Kadangi didelę šios sumos dalį sudaro Europos Sąjungos lėšos, tai miškininkams naujos technikos įdiegimas nebuvo labai brangus.

 Lietuvos miškai pasižymi padidintu degumu, ne mažiau kaip 40 proc. visų miškų priskiriami didelio degumo klasei. Priklausomai nuo gamtinių sąlygų šalies miškuose kasmet registruojama 600 - 800 gaisrų, kurie nuniokoja apie 300 ha valstybinių ir privačių miškų. Kaip įsitikino miškininkai, daugiausiai gaisrų sukelia neatsargūs miško lankytojai, todėl daug dėmesio skiriama prevenciniam darbui: lankytojams dalinami lankstinukai, žmonės apie elgesio taisykles miške informuojami žiniasklaidos priemonėse, įrengiamos poilsiavietės, laužavietės, prižiūrimi ir statomi nauji rekreacijos objektai, kuriuose nestinga informacijos apie saugų lankymąsi miške.

 Pokyčiams buvo ruošiamasi iš anksto, nes Lietuvos miškų ūkio strategijos ir jos įgyvendinimo veiksmų bei priemonių plane 2007 - 2013 m. buvo numatyta parengti vieningą automatinę miškų gaisrų stebėjimo sistemą. Atsiradus naujoms technologijoms, įsitikinta, kad jos gali efektyviai pakeisti priešgaisriniuose bokštuose rizikingą darbą dirbančius žmones. Kaip patikino E. Mačieža, kartu su kitais urėdijų vadovais ir specialistais jam teko pabuvoti Vokietijoje ir pamatyti, kaip kolegos miškininkai dirba su kompiuterizuota technika. „Bendravome su budinčiais stebėtojais, kurie žiemą tampa medkirčiais, o nuo pavasario iki rudens visiškai pakeičia darbo profilį, - teigė E. Mačieža. - Stebėtojai palaiko nuolatinį ryšį su priešgaisrinėmis tarnybomis, tenykštės urėdijos priešgaisrinių automobilių ir komandų, kaip kad yra pas mus, neturi. Svarbiausia yra priešgaisrinės prevencinės priemonės, kontrolė. Atstumai ir kontroliuojamos teritorijos didelės, suprantama, kad miško gaisrai yra labai pavojingas ir rizikingas darbas, tuo užsiima profesionalūs ugniagesiai".

                                                Metas pokyčiams

 Lietuvos valstybiniuose miškuose nusistovėjusi laikmečių išbandyta sistema, tačiau atėjo metas pokyčiams, nes priešgaisrinių bokštų priežiūra, remontas, kaip ir naujų statyba, ryšio sistemų tobulinimas taip pat kainuoja. Taikomos ir pasyvios priemonės. Kasmet urėdijos miškuose dukart atnaujinamos priešgaisrinės mineralizuotos juostos, maždaug 280 km, o kai kurios prie intensyvesnio eismo kelių atnaujinamos ir po 3 - 4 kartus. Paruošti privažiavimai su nuorodomis prie miške esančių vandens telkinių, iš kurių gaisro atveju ugniagesiai galėtų pasipildyti vandens atsargas.

 Urėdijoje yra du priešgaisriniai automobiliai ir su ugnimi pasirengę kovoti jų ekipažai: vienas Viešvilėje, o antras Jurbarke. Pastarasis įsigytas taip pat su ES fondų parama pagal 2005 - 2007 metų miškų priešgaisrinės apsaugos prevencijos ir stichinių nelaimių, gaisrų pažeistų miškų atkūrimo programos paramos lėšas. Už 7,1 mln. Lt urėdijoms buvo nupirkta mobilaus ryšio priemonių, naujų priešgaisrinių automobilių, vienas buvo skirtas Jurbarko miškų urėdijai.

 Kaip patikino urėdo pavaduotojas E. Mačieža, į vieningos sistemos kūrimo II etapą įtraukta Jurbarko miškų urėdija paruošė projektą finansinei paramai iš ES gauti, kurio bendra vertė 1263860,61 Lt. Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos patvirtinus Jurbarko miškų urėdijos projektą 2MP-KT-09-1-000342-MP001, buvo numatyta ir jo vykdymo trukmė - nuo 2010 04 14 iki 2011 09 15. Realios urėdijos išlaidos nebus tokios didelės, nes kompensuojama suma 1005800 Lt, o jau įrengta ir UAB Telekonta suderinta techninė ir programinė įranga išbandyta ir veikia.

 Ji bus dar efektyvesnė, kai Jūravos priešgaisriniame bokšte, jį paaukštinus iki 50 m, iki vidurvasario taip pat bus sumontuota speciali vaizdo stebėjimo kamera. Tai dar daugiau išplės apžvalgos galimybes ir padidins sistemos patikimumą. Jau dabar su esamomis kameromis miškininkai savo centro kompiuterių ekranuose praktiškai aprėpia visą rajoną, pastebi kiekvieną įtartiną dūmą ar sukurtą laužą.

 Informacijos iš stebimą aplinką fotografuojančių kamerų monitoriuose pateikiama daug, o kompiuterinė programa leidžia vaizdą padidinti, paryškinti, arba stebėti vaizdą tiesiogiai. Antrame monitoriuje įtartinos vietos tiksliai susiejamos su vietovės žemėlapiu, o jeigu pastebėti dūmai kyla iš miško, pakanka vieno klavišo paspaudimo, ir žemėlapyje atsiranda kvartalinės linijos su jų numeriais.

 „Sistema labai informatyvi ir jautri, miškus iš bokštų apžvelgiantys žmonės kad su žiūronais tiek tiesiog negali pamatyti, - patvirtino K. Kaučikas. - Infraraudoniems spinduliams jautrūs detektoriai aplinką stebi ir naktį, ir dieną, reaguoja į kiekvieną didesnį dūmą, jau nekalbant apie įkurtą laužą ar padegtą pievą. Tačiau kad ir pati geriausia technologija, bet be žmogaus ji neefektyvi. Prie monitorių pakaitomis dirbs septyni eiguliai, paruošėme ir dar du žmones - viską sunku numatyti, todėl geriau, jeigu bus daugiau kvalifikuotų žmonių".

 Pasak K. Kaučiko, apie miško gaisrų prevenciją tartasi ir su valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos vadovais. Pasieniečiai turi kitokios paskirties, bet panašios techninės įrangos. Susitarta dėl bendradarbiavimo.

 Urėdo pavaduotojo E. Mačiežos vertinimu, užbaigus kurti vieningą automatinę miško gaisrų stebėjimo sistemą, bus galima stebėti beveik visus šalies miškus ir gretimas teritorijas. Netoli Smalininkų esančiame GSM bokšte įrengta kamera apžvelgia ne tik Jurbarko, bet ir kitapus Nemuno plytinčius Šakių miškų urėdijos miškus. Keičiantis gaunama informacija, žymiai padidėja jos patikimumas ir tikslumas, o gaunami duomenys gali būti naudingi ir priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai.