Naujienos


Miško vertė ne vien pinigais matuojama

Jurgita Miškinytė

 

Viena pagrindinių miškų urėdijų veiklų nukreipta į miško, kaip valstybės turto, vertės didinimą. Skaičiuojama, kad per praėjusį dešimtmetį valstybinių miškų vertė padidėjo 1 mlrd. litų, o per pastaruosius metus - dar maždaug 200 mln. litų. Be to, miškų urėdijos kasmet šalies biudžetui sumoka nemenkus pelno mokesčius. Tačiau siekdami pelno, miškininkai nepamiršta rūpintis ir miškais. Lietuva yra tarp pirmaujančių pasaulio valstybių, geriausiai prižiūrinčių miškus.

Apie tai, kaip miškininkams sekasi išlaikyti šią kartelę, pasakoja Šiaulių urėdas Stasys Pališkis ir Kuršėnų urėdas Algimantas Kundrotas.

 

Kalbamės su  Šiaulių miškų urėdi Stasiu Pališkiu:

 

- Kokie buvo šie metai Jūsų vadovaujamai  urėdijai ?

- Kalbant apie vieną pagrindinių mūsų veiklų - prekybą mediena, turiu pastebėti, kad šie metai buvo gana įtempti. Prekyba dėl sumažėjusios techniniam perdirbimui skirtos žaliavos paklausos vyko pakankamai vangiai, ypač antrą pusmetį. Tiesa, aukščiausios rūšies asortimentu prekyba rūpesčių nekėlė. Kaip ir planuota, šiemet gausime apie 13 mln. litų už bendrą prekių realizaciją, o pelnas sieks apie 700 tūkst. litų.

- Kaip suderinate tikslą rūpintis miškais ir dirbti pelningai?

- Kokie bebūtų siektini finansiniai rezultatai, miškininkai žino, kaip svarbu atkurti iškirstus ir įveisti naujus miškus. Kasmet Šiaulių miškininkai atkuria apie 400 ha kirtaviečių, naujų miškų įveisia apie 20 ha.

- Artėja Kalėdos, o jos daugeliui neįsivaizduojamos be kalėdinės eglutės. Kiek eglučių šiemet numato parduoti Jūsų urėdija?

- Kasmet parduodame nuo 500 iki 1000 eglučių. Jas įsigyja įstaigos ir organizacijos. Turime pasodinę ir auginame kalėdinių eglučių plantaciją, tačiau kol kas kertame medelius iš pakelių, griovių, kur jie trukdo darbui.

Be to, nesiekiame sudaryti konkurencijos privačių miškų savininkams, kurie gavę leidimus, gali kirsti eglutes ir jas parduoti gyventojams. Jiems tai vis dėlto yra uždarbis, o mums eglučių perdavimas didelio pelno neneša.

- Šiauliuose pirmąkart buvo surengta akcija, kurios metu gyventojams buvo dalinamos eglių šakos. Kokia tuomet bus žmonių reakcija ir kaip dabar pasikeitęs jų požiūris?

- Išties, Šiaulių urėdija buvo pirmoji, kuri prieš devynerius metus pradėjo dovanoti eglių šakas gyventojams. Vėliau prie mūsų iniciatyvos prisijungė kitos miškų urėdijos ir akcija tapo respublikine.

Per šį laikotarpį pastebėjau, kad mokomės ir mes, miškininkai, ir visuomenė: keičiasi žmonių požiūris į tradicines kalėdines puošmenas, kad Kalėdų simbolį - eglutę - gali atstoti ir eglių šakos. Pasinaudojant mediniais ar metaliniais karkasais bei parsinešus mūsų dovanotų šakų, galima sukurti pačią tikriausią eglutę, o pasibaigus šventėms neturėti rūpesčių, kur dėti eglutę nupuošus. Na, o mes irgi jau žinome, kokių šakų žmonėms reikia, stengiamės parinkti gražesnių, kad būtų iš ko pasirinkti.

Prie akcijos populiarumo prisidėjo ir tai, kad eglių šakos buvo dovanojamos. Iš pradžių žmonės stebėjosi, kad už jas nereikia mokėti. O dabar jau laukia mūsų, iš anksto skambina, teiraujasi, kada ir kur vyks akcija.

Sunku suskaičiuoti, kiek šakų išdaliname. Vieni ima vieną šaką, kiti po kelias. Bet maždaug kasmet padovanojame apie 15-20 tūkst.  eglių šakų.

- Kaip kovojate su nelegaliais eglučių kirtėjais?

- Prieš keletą metų nelegalūs kirtėjai išties buvo didelė problema. Tačiau pastebime, kad tokių mažėja. Tikiuosi, kad tai ir mūsų darbo, ir visuomenės sąmonėjimo pasekmė. Vis tik budrumo neprarandame ir šventiniu laikotarpiu organizuojame budėjimus. Žmonės kerta ne tik eglutes, bet ir  bando neteisėtai apsirūpinti malkomis.

- Kaip pasipuošusi šventes pasitinka Jūsų urėdija?

Kasmet puošiame tą pačią eglę, augančią urėdijos kieme. Kitaip turbūt ir negali būti. Manau, kad tai puiki idėja ir gyventojams, ir įstaigoms, kurių kiemuose auga eglės. Galima džiaugtis ir gyva eglute, ir tausoti gamtą.

 

Kuršėnų urėdo Algimanto Kundroto komentaras:

Šie metai Kuršėnų miškų urėdijai buvo sėkmingi. Planuojame gauti apie 12 mln. litų pajamų. Grynojo pelno - apie 600 tūkst. litų. Valstybei sumokėsime apie 100 tūkst. litų pelno mokesčio ir apie 300 tūkst. valstybės nustatytos grynojo pelno įmokos. Urėdija planuoja parduoti daugiau kaip 82 tūkst. kubinių metrų apvaliosios medienos. Tai pagrindinis pajamų šaltinis. Tačiau rūpindamiesi pelnu, nepamirštame ir gamtos, kuria rūpintis - mūsų pareiga.

Dirbame laikydamiesi principo: kiek miško iškertame, tiek stengiamės jo atželdinti. 87 proc. nuo numatytos iškirsti ir parduoti pagrindinių ir tarpinių miško kirtimų apimčių vertės, apskaičiuotos nenukirsto valstybinio miško kainomis, skirsime miško atkūrimo ir įveisimo, apsaugos ir tvarkymo darbams. Per šiuos metus Kuršėnų urėdijos miškininkai atkūrė per 180 hektarų miškų, įveisė per 5 hektarus naujų miškų. Tam skirta per 635 tūkst. litų. Miško kelių statybai, priežiūrai ir remontui išleista daugiau kaip 1,9 milijono litų iš miškų urėdijos, kelių priežiūros ir plėtros programos, bei ES lėšų.

Prieššventinis laikotarpis mūsų urėdijai gana ramus. Prieš Kalėdas nukertama apie 100 Kalėdinių eglučių, dažniausiai augančių pakelėse, trasose ar būsimuose kirtimuose, kur jie trukdo darbams. Kiekvienais metais paruošiame ir eglių šakų, kurias nemokamai daliname akcijos „Parsinešk Kalėdas į savo namus!" metu. Džiaugiamės, kad vis rečiau susiduriame su nelegaliais eglučių kirtėjais, kad žmonės mielai prisideda prie ekologiniu požiūriu svarbios akcijos ir supranta, jog šventinės nuotaikos gali suteikti ne tik didžiulis medis, bet ir eglės šakelė.

 

Apie akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus!"

Šiemet akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus!" vyks gruodžio 18 dieną, nuo 13 valandos, daugiau nei šimte vietų visoje Lietuvoje. Jos metu miškininkai išdalins daugiau nei 100 tūkstančių eglių šakų.

Jau šešerius metus Generalinė miškų urėdija, Aplinkos ministerija ir visos 42 šalies miškų urėdijos organizuoja tradicinę akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus". Akciją globoją aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Daugiau informacijos apie akcijos vietas - Generalinės miškų urėdijos tinklalapyje www.gmu.lt.

 

2014 12 22


VĮ VALSTYBINIŲ MIŠKŲ URĖDIJA
JURBARKO REGIONINIS PADALINYS

VĮ VALSTYBINIŲ MIŠKŲ URĖDIJA
Jurbarko regioninis padalinys
Miškininkų 5, LT-74212 Jurbarkas
Įm. kodas 132340880
PVM mok. kodas LT323408811
a/s Swedbank 73000
Nr. LT457300010153812728

Tel.: (8 447) 72 262;
Faks.: (8 447) 71 544
El. paštas administracija@jurbmu.lt


Gaisringumas Ligos Medienos ištekliai