Naujienos


Bendras darbas sutelkia viešviliečius

     Praėjusį trečiadienį viešviliečiai gausiai rinkosi į tradicinę talką. Daugiau nei šimtas jos dalyvių rinko šiukšles miestelyje, jo apylinkėse, pamiškių keliuose ir panemunėje - Lietuvos ir Europos Sąjungos pasienyje su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi.
     Talkininkai į būrį susirinko iš Viešvilės miestelio, seniūnijos, Viešvilės pagrindinės mokyklos, Viešvilės vaikų globos namų, Kalvelių ir Jūravos girininkijų, Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato, valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotų pėstininkų bataliono, valstybės įmonės „Tauragės regiono keliai" Jurbarko kelių tarnybos, vietinio žvejų mėgėjų būrelio nariai ir aplinkosaugininkai. Talkininkams sėkmės palinkėjo Viešvilės, Vilkyškių ir Smalininkų parapijų klebonas Kazys Žutautas.
     Pasak Viešvilės seniūno Valentino Kucino, jau šeštą kartą vyksta tokia talka, į kurią žmonių raginti nereikia. Talka buvo planuota savaitgaliui, bet ją pakoregavo sinoptikų prognozės: buvo nuspręsta paskubėti ir pasinaudoti geru oru. Sprendimas geras, nes trečiadienį buvo puiki diena, o talkininkus sveikino ir gausūs praskrendančių gervių pulkai.
     Tinkama technika, priekabomis pasirūpino pasieniečiai, kariškiai ir kelininkai, o maišais šiukšlėms rinkti - seniūnija. Po trumpo pasitarimo talkininkai išsiskirstė į numatytas teritorijas.
     Panemunėje dirbę pasieniečiai, kariškiai ir moksleiviai surinko nemenką „derlių". Mechanizuotų pėstininkų bataliono seržantas Gintaras Rušas, pirmą kartą buvęs tokioje talkoje, nusistebėjo žmonių nepagarba gamtai. Nors šiemet potvynis, įprastai atnešantis šiukšlių iš aukštupio, buvo menkas, tačiau stiklo, plastiko taros, išmėtytos panemunėje, netrūko ir maišai greitai pilnėjo. „Stebina požiūris į tai, kas lieka pabuvus panemunėje, - vertino G. Rušas, - negi ir savo kieme tie patys žmonės taip pat elgiasi. Surinkti nesunku, panemunė iškart tampa švaresne - tai geras jausmas. Tik jį patirti galėtų ir visi kiti, atvažiuojantys žvejoti ar pailsėti".
     Jo kolega Ričardas Norvilas surinko 7 maišus šiukšlių. „Tiesiog nesuprantu, kaip jos galėjo atsidurti ten, kur ir žmogus neturėtų būti, - sakė karys, - vyrauja buteliai iš plastiko. O juos renkant peršasi mintis, kad jie turėtų  būti vertinami kaip ir stikliniai akciziniai buteliai. Jeigu supirktų plastikinius butelius už tinkamą kainą, jie nesimėtytų kur papuolė. Juk tai puiki antrinė žaliava, kuri kol kas mėtosi tiesiog po kojomis ir tampa niekam nereikalinga šiukšle. Taip neturėtų būti".
     Kario nuomonę palaikė ir Viešvilės pagrindinės mokyklos septintokė Gintarė Stanevičiutė. Pasak Gintarės, dirbti nesunku, tik jai labai įdomu, kodėl suaugę žmonės nesusirenka ir neišsiveža plastiko, stiklo butelių, kitokių pakuočių. Jeigu jau neišsiveža, visa tai galėtų paliktų tvarkingai, bet ne, lyg kokie nusikaltėliai sumeta ir suslepia krūmų tankumyne. Kol dar nesužėlė žolė, galima surinkti, bet kodėl čia būnantys suaugę meškeriotojai nerodo gražaus pavyzdžio jaunimui, galinčio būti jų vaikais ar anūkais. Jai pritarė bendraklasė Monika Masaitytė, šeštokas Pijus Bastys ir kartu su jais dirbęs grandinis Mindaugas Geryba iš LDK Kęstučio mechanizuotų pėstininkų bataliono.
     VSAT Viešvilės užkardos vadui Bronislavui Burzdžiui, kartu su moksleivių grupe rinkusiam šiukšles, taip pat užkliuvo ne vienas talkos momentas panemunėje. Talkininkai priartėjo prie meškeriotojo, ir vos ne iš po jo kojų rinko šiukšles. Meškeriotojas, paklaustas kodėl nesurenka šiukšlių, atsainiai tarstelėjo, kad jos - ne jo. Požiūris požiūriui nelygu: vienas gali stovėti apsivertęs jomis kad ir iki kelių, o kiti kuopia panemunę, nors tai tikrai ne jų kiemas. Bet laimi talkininkai, nes jų motyvacija stipresnė ir gilesnė, o geras darbas visada palieka ne tik matomą išorinį pėdsaką, bet ir žymiai gilesnį, skaidresnį moralės prasme.
     Kartu su Kalvelių girininkijos girininke Irena Petrošiene, Viešvilės girininkijos girininku Kęstučiu Masaičiu, Viešvilės pagrindinės mokyklos mokytojais, moksleiviai  pasuko ir į miško keliukus, apžiūrėjo kelio Jurbarkas - Klaipėda pakraščius. Šis jų žygis ne veltui - šiukšlių maišai bemat pradėjo pilnėti.
     Pasak girininko K. Masaičio, ši pakelė nuolat teršiama ir gana gausiai. Iš pravažiuojančių automobilių vairuotojai, keleiviai, daug negalvodami, išmeta kas nereikalinga: pakelėje daug plastiko, stiklo butelių, kitokių pakuočių.. Jeigu niekas jų nesurinktų, per ilgesnį laiką miško pakraščiai taptų šiukšlynu. Tarp šiukšlių ir cigarečių pakuotės, nuorūkos, pasimačiusios po žiemos. Pradžiūvus žolei, išmetamos neužgesintos nuorūkos gali įžiebti ir gaisrą - taip pasitaikė ne vieną kartą.  Pasak girininko, žmonių patogumui pakelėse yra įrengtų patogių atokvėpio vietų, kur galima palikti  šiukšles. Atrodo, reikia labai nedaug, bet stinga kultūros ir pagarbos žmogui. K. Masaičio požiūriu, talkos labai reikalingos ir ne mažiau svarbu, kad jose daug noriai dirbančio jaunimo. Nuo jaunosios kartos aktyvios pozicijos priklauso požiūris į aplinką ir gamtą. Talkos auklėja, skatina bendravimą, jungia kelių kartų patirtį ir nuostatas, kurios svarbios ateičiai ir formuojant brandžią asmenybę.
     Su panašiomis mintimis kartu su jaunimu dirbo ir Kalvelių girininkė I. Petrošienė. Pasak seniūno V. Kucino, tokių susibūrimų visuomenės labui pradininke ir buvo I. Petrošienė.
     „Pradėjome su mokiniais nuo mažo, - patvirtino girininkė, - prieš gerą dešimtmetį pakvietėme vaikus į talkas prie girininkijos, rinkome šiukšles pakelėse. Su tuometiniais jaunaisiais miško bičiuliais šias mintis skleidėme mokykloje, ir talkos plėtėsi už girininkijos ir mokyklos sienų. Ir be mūsų pavyzdžio žmonės tvarkėsi aplinką, bet vaikai tapo visus jungiančiu elementu. Gerai sutariame su seniūnu V. Kucinu, kuris dabar suvienija ne tik visą miestelį. Smagu dirbti, kai susiburia tiek daug įvairių žmonių ir mūsų mintys sutampa. Švaresnė aplinka, gamta, švaresnės ir mintys - tai gal svarbiausias mūsų talkų pasiekimas. Ypač džiaugiuosi vaikais".
     Smagiai padirbėjo ne tik Viešvilės vaikų globos namų auklėtiniai, bet ir jais besirūpinantys suaugusieji. Jie apėjo tvenkinį, miško pakraštį. Pasak talkininkų, kuo toliau nuo miestelio, tuo mažiau šiukšlių, bet jose vyrauja plastikiniai buteliai. Jiems suirti gamtoje reikia ne vieno šimto metų, tik kaip pakeisti mąstymą, kad mūsų kartai nebūtų prilipinta „plastiko kartos" etiketė. Mažiausia, ką galima padaryti - surinkti, bet, talkininkų nuomone, reikia ir kitokių sprendimų, kurie žmones skatintų ne mėtyti, o surinkti, grąžinti plastikines pakuotes supirkėjams.
     Šias mintis palaikė ir Jūravos girininkas Sigitas Gražulevičius, taip pat aktyviai dalyvavęs talkoje. Visi trys girininkai randa atramą, kai prireikia viešviliečių pagalbos spustelėjus žiemos speigams: ne tik mokiniai padeda miško gyvūnijai gelbėtis nuo baltojo bado. O pakvietus į pavasarinę apsišvarinimo talką, miškininkai noriai joje dalyvauja ir padeda kuo gali. Tokie ryšiai tik stiprina viešviliečius, matančius kaip bendras darbas keičia jų gyvenamąją aplinką.
     Pasak Viešvilės užkardos vado B. Burzdžiaus, neseniai vadovavusio tos pačios Pagėgių rinktinės Bardinų užkardai, ankstesnėje tarnybos vietoje pasieniečiai taip pat palaiko gerus ryšius su vietine bendruomene, tačiau pirmoji talka Viešvilėje jam paliko nemenką įspūdį: bendruomenė čia stipriai susitelkusi.
     Viešvilės bendruomenės pirmininkas Algimantas Liaudaitis taip pat pripažino, kad talkos vienija ir stiprina bendruomenę. Šioje galėjo būti dar daugiau žmonių, bet pakeistas talkos laikas galėjo sutrukdyti jų planus. Jo nuomone, aktyvesni galėtų būti visi Viešvilės miestelio gyventojai, kiekvienas pagal savo galimybes. Ne mažiau svarbu ir tai, kad viešviliečiai rūpinasi tvarka apie savo namus, pagal sugebėjimus papuošia jų aplinką.
     Įprastinėje viešviliečių susirinkimų vietoje, parke prie tvenkinio, talkininkams žuvienę išvirė seniūnas V. Kucinas, o baigiant ją skanauti, atvyko ir kariškiai su žirnienės koše, arbata. Po talkos sotūs pietūs gamtoje buvo kaip tik, ir tapo dar vienu pretekstu pasikalbėti apie bendruomenei svarbius klausimus ir darbus.

 

 

 

 

   2012 04 18

 

 

 

 

 

 

 

   

2012 04 25


VĮ VALSTYBINIŲ MIŠKŲ URĖDIJA
JURBARKO REGIONINIS PADALINYS

VĮ VALSTYBINIŲ MIŠKŲ URĖDIJA
Jurbarko regioninis padalinys
Miškininkų 5, LT-74212 Jurbarkas
Įm. kodas 132340880
PVM mok. kodas LT323408811
a/s Swedbank 73000
Nr. LT457300010153812728

Tel.: (8 447) 72 262;
Faks.: (8 447) 71 544
El. paštas administracija@jurbmu.lt


Gaisringumas Ligos Medienos ištekliai